- smigis
- smi̇̀gis dkt. Sváidyti, susiriñkti smigiùs.
.
.
šmigis — šmìgis sm. (2), šmygis (1) 1. siauras žemės rėžis: Jų yra šmìgis, ne šniūras, t. y. siaurukas, tik keturias lysves tur J. Tas šmygis eina iki kelio Ll. 2. atrama: Prie švėlių dėk šmygius, kad vėjas neišverstų Krsn … Dictionary of the Lithuanian Language
pusmigis — pùsmigis, ė adj. (1) KII234, Všk; Blv žr. 2 pusmiegis: Pusmigis sapnavau vikingus, kad mus užpuolę Mš. Visą naktį išbuvau pusmigis rš. Būdavo, atsikeli pùsmigis ir eini prie darbo Sb … Dictionary of the Lithuanian Language
šmikis — 2 šmìkis sm. (2) žr. šmigis 1: Žemės buvo išdalytos int šniūrus, šmikius V.Piet … Dictionary of the Lithuanian Language